Gėlės, puokštės, žiedai… Prieš akis iš karto iškyla spalvingas, gyvas vaizdinys. Juk gėlė simbolizuoja meilę, grožį, džiaugsmą, optimizmą. Dažniausiai įvairios gėlių kompozicijos būna pasirinktos norint pasveikinti artimuosius, draugus gimimo dienos ar kita itin svarbia, iškilminga proga. Gėlės žiedas asocijuojasi ir su atsiprašymu, nauja pažintimi.
Gėlės perkamos ne tik džiugioms akimirkoms paminėti, bet ir atsisveikinant su pažįstamais, kaimynais, šeimos nariais ar kitais artimaisiais. Tai gedulo puokštės… Jomis dažnai puošiame amžinojo poilsio vietas, šarvojimo sales. Ypatingai daug tokių puokščių galima pamatyti vėlyvuoju rudeniu. Spalio pabaigoje, lapkričio mėnesio pirmosiomis dienomis. Šiuo laikotarpiu minima mirusiųjų amžino poilsio diena. Už lango dargana, dienos vis trumpesnės, tamsesnės, lietus, visur pilka ir niūru. Vėlinės susikaupimo ir rimties diena, kuomet bent mintimis nukeliaujame į laikus, kai dar buvome su tais žmonėmis, kurie šiandieną jau atgulė poilsio. Prisimename, paminime geru žodžiu, pasimeldžiame, aplankome kapą… Gedulo puokštės šiuo laikotarpiu puošia beveik kiekvieną kapą. O jeigu ir ne puokštės, tai bent vienas gėlės žiedas.
Mūsų senelių, prosenelių laikais, ypač populiaros buvo ne gyvos, bet dirbtinės gėlės ar jų kompozicijos. Negyvas žiedas nenuvys amžinai, kaip ir prisiminimai apie tuos, kurių jau nebėra gyvųjų tarpe. Toks variantas, žinoma, daug praktiškesnis. Dirbtinės gedulo puokštės ar pavienės gėlės atsparios temperatūros pokyčiams, drėgmei, joms nereikia vandens. Neretai ir dabar dar galima pamatyti tokių variantų. Bet vis dažniau praktikuojamos yra gyvos gėlės. Pavyzdžiui, tokios kaip chrizantemos, lelijos, kalijos ir kt.
Išėjimas anapilin – neišvengiamas reiškinys. Prisiminti arba palydėti mirusįjį privalu deramai. Ašaras, apgailestavimą, liūdesį, užuojautą – įpinti į nuostabių gėlių žiedus…